fbpx

#SavojoAšLink || Ryto pasisveikinimas (1/3)

Ryto, dienos ir vakaro apibendrinimas

Kodėl mums to reikia?

Dalinuosi su jumis „Savojo Aš link“ patirtimi.

Tai galėtų būti pradžia daugeliui tų, kurie nežino, nuo ko pradėti. Juk turime nuo kažko pradėti, tiesa? 

Jei mes afirmacijas kartosime nuolat tiek atsikėlę ryte, tiek eidami miegoti, viskas ims keistis. Kas yra afirmacija? Afirmacija – tai teigiamos mintys, išreikštos žodžiais ir paverstos veiksmu. Jos padeda išvalyti neigiamas mintis, atkurti smegenų dinamiką ir sustiprinti savo potencialą.

Truputį išsamiau papasakosiu, kodėl būtent rytą, ką tik atsikėlus, turime pradėti afirmacijomis. Prabudus ryte mūsų pasąmonė iš lėto pereina į sąmonę. Tai svarbi minčių perdavimo akimirka.

Tai, ką sakome sau prabudę ryte, ir nuteikia mus šios dienos tėkmei. 

Savo galvoje nuolat kartojant tai, kas blogo buvo vakar ir kas prasto gali nutikti rytoj, nenuvesime savęs į gėrį. Susidėliojus dieną iki detalių ir joms neįvykus, mes dažniausiai nusiviliame, nes esame prisirišę prie minties, kad turi būti būtent taip, o ne kitaip. Tokiu būdu savyje mes kuriame sumaištį ir nerimą. 

Kiekvieną rytą sakykime nuostabiausius žodžius su dienos palinkėjimais sau ir kitiems, dėkodami už gyvybę, meilę, gausą, saugią dieną ir žmones.

Šiuose su meile ištartuose žodžiuose pajauskime atjautą, padėką, rūpestį ir savęs bei kitų pripažinimą.

Tai nėra sudėtinga, o poveikis didžiulis. Taip į save įnešame ramybę ir gerumą. Keičiasi vidinis požiūris į aplinką, save ir pasaulį. Mūsų kūnas ir siela nurimsta. Patikėkime tuo, ką sakome, ir pasijausime išties stipresni, tapsime sveikesni ir turėsime daug daugiau energijos visai dienai.

Kodėl dienos metu turime būti sąmoningi?

Būdami sąmoningi ir budrūs, mes stebime ir kontroliuojame savo mintis, nepraleisdami galimybių, nenugrimzdami į praeitį ar ateitį. Pajusdami aplinką, matydami aplink save supantį pasaulį ir tuo pačiu nesuardydami savo vidinės ramybės, mes nekuriame emocijos, kuri mus panardina atgal į neigiamas ir bereikšmes mintis. Gyvenant čia ir dabar, pamažu atsiranda vidinė ramybė, laisvė. Mūsų nebeįtakoja išorė. 

Mes visi esame sujungti tarpusavyje, bet nesame vienodi. Mus skiria skirtingi dažniai, kuriuos mes patys ir sukuriame savo mintimis. Ką mes galvojame ir kur esame savo mintyse, kaip kalbamės su artimu ar nežystamu žmogumi – visa tai kuria mūsų dažnius.  Neįsitraukdami į nesąmoningus kivirčus, diskusijas, mes savaime atitolstame nuo nereikalingų trikdžių ir žemų dažnių. Žinoma, tai įmanoma tik jei nuolat būsime budrūs ir sąmoningi šiuo momentu. Tik taip mes galime save kontroliuoti ir keistis.

Savo minčių kūrėjai esame mes patys, o ne kažkas kitas. Tai ir yra vienintelis būdas, vedantis į tikrąjį savojo Aš pažinimą.

Taip pragyvenkime vos vieną dieną. O rytoj vėl kartosime iš naujo. Taip pamažu atsiras ryšys su Visata ir jos Kūrėju.

Atėjus vakarui, į save pasikviečiame ramybę. Pirmiausia pamąstykime, kas šiandien mums buvo nemaloniausia. Iš tiesų viskas jau praeityje. Mes negalime pakeisti to, kas vyko šiandien. Galime pakeisti tik mintį – tuomet rytojus bus daug šviesesnis, išmintingesnis.

Visada baikime vakaro apmąstymus palinkėjimu, palaiminimu, padėka. Paleiskime viską. Palikime savo vidų tuščią ir švarų. Leiskime švariai sąmonei pereiti į pasąmonę. Miegas bus gilesnis, sapnai skaidresni.

Nuolatinis darbas su savimi yra vienas paprasčiausių, bet tuo pačiu ir svarbiausių metodų. Tai turėtų tapti mūsų kasdienybės dalimi, jei norime būti sveikesni, geresni sau ir kitiems.

Mums tikrai to reikia, nes pasikeitimas veda į mūsų pačių sėkmę.

Rima Van Cleave

#SavojoAšLink || Ryto pasisveikinimas (1/3)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Į viršų
Social media & sharing icons powered by UltimatelySocial