Vakaro skaitiniai – Kai reikės nebebūti – antra dalis – #17

Vakaro skaitiniai - iknygos.lt

„Kam visą laiką draskyti savo širdį, jeigu nieko iš jos jau neišdraskysi“. Tokiais žodžiais savo apysaką „Kai reikės nebebūti. Mano draugo gyvenimas ir mirtis“ šio vakaro „Vakaro skaitinių“ epizode baigia Romualdas Granauskas. Ir vargiai berandame tinkamesnių žodžių nusakyti tam, kuo taip dažnai be reikalo užsiimame – savigraužai, baimėms, gyvenimui nei čia, nei dabar.

R.Granausko žodžiai labai taiklūs ir prasmingi. Draskyti savas žaizdas, vėl atverti jas ir skaudinti save praeities vaizdiniais ar nutikimais linkstame gana dažnai. O kaip gi kitaip? Juk tai buvo tikra, tai mus apibrėžė, tuos jausmus mes išgyvenome kiekviena savo kūno dalimi. Ar toks prisirišimas prie praeities ir nuoskaudų leidžia mums patirti gyvenimo grožį ir, visų svarbiausia, kurti jį patiems? Juk gyvename šiandien, jau ne vakar. 

iknygos.lt projekto autorė Rimutė Van Cleave
iknygos.lt projekto autorė Rimutė Van Cleave

Stabdome save ne tik dėl didelių gyvenimo lūžių, netekčių, pralaimėjimų ar traumų. Mes neleidžiame sau būti ir ieškoti naujų kelių net tada, kai gyvenimas iš pažiūros klostosi neblogai, yra stabilus bei patogus. Kodėl? Nes mus riboja praeities įsitikinimai ir apie pačius save susikurtas įvaizdis. Rodos, smulkmenos, bet kasdien kartojami neigiami gali turėti didelę žalą ilgojoje perspektyvoje.

Reguliariai matyti tik blogąją pusę, nuleisti rankas ir sakyti „man per sunku“ ir „nesugebėsiu“ yra be galo varginantis būdas gyventi. Kodėl mes taip mąstome ir esame linkę abejoti SAVO GALIMYBĖMIS? Kodėl galvojame, kad vakarykštės dienos nesėkmės ar prieš metus nepavykęs projektas įrodo, jog kažkas nepavyks ir šiandien?

Atsakymas tuo pačiu ir paprastas, ir sudėtingas. Mes bijome leisti sau svajoti ir aktyviai kurti ateitį jau šiandien. Vidinis kritikas intensyviai dirba ir nepraleidžia nė menkiausios progos patikėti savo potencialu. 

Taip, gali būti baisu, bet tik einant per nežinomybę ir stojant į akistatą su savo baimėmis, mes galime augti, išsilaisvinti ir kurti kažką naujo. Tokį gyvenimą, kuriame savęs nebeapibrėžiame pasenusiais įsitikinimais, praeities patirtyse surinktais „įrodymais”, jog būna tik taip ir ne kitaip. 

Gyvenkime, leiskime savyje stiebtis visiems mažiems spontaniškiems impulsams ir klausyti savo širdies balso. Nes kūnas ir mintys viską žino. Tik jūs žinote, kaip geriausia. Galbūt aiškiais žodžiais to dar negalite įvardinti, bet paneigti, kad egzistuoja, toks dalykas kaip nuojauta – sunku. Nebijokite jos ir atsiduokite jos siunčiamiems signalams. Tai gyvenimas teka jumis ir bando vesti į gražiausius naujus patyrimus ir augimą. Leiskite sau ten eiti ir kurti naują gyvenimą – jis neįtikėtinas ir jaudinantis savo tikrumu. Tik išdrįskite tikėti savimi. 

Su meile,
Rimutė Van Cleave 

Vakaro skaitiniai – Kai reikės nebebūti – antra dalis – #17

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Sveiki

prisijungite prie savo paskyros ir valdykite užsakymus.

iknygos.lt

Prisijungti prie paskyros